Namuos taip tylu. O tyla begalinė!
Tyliai vysta lentynoje vazos gėlių.
Tik sapnuodama rauda sena mandolina
Ir šešėlis dainuoja apie drugelius.
Šiomis A. Nykos-Niliūno eilėraščio „Mandolina“ eilutėmis pradėta meninio skaitymo šventė, į kurią susirinko virš 20 dalyvių – 5-7 kl. mokinių. Skaitovų lūpomis liejosi poetų Z. Gaižauskaitės, J. Degutytės, A. Matučio, R. Skučaitės, J. Erlicko, V. Nemunėlio, S. Gedos, S. Nėries, L. Degėsio, V. Palčinskaitės, J. Marcinkevičiaus, V. Skripkos, A. Mackaus kūryba. Girdėjome eilių apie sniegą, šaltį Šaltaausį, sniego plaštakes, rogutėse vežamą žiemą, apie Snaigyno ežerą, galėjome matyti eilėraštyje paslėptą varlių šokį, vaikučius po lelijom, besijuokiančias žaliuokes, pienės pūką, išgirsti nakties ir dangaus tylą, pasvajoti sapne, nuvykti pas fotografą, prisiminti rugpjūtį ir rugsėjį ir atsisveikinti su gruodžiu, susitikti su aklu berniuku ir eilėraščio veikėju Geležonu, mintimis nusikelti į vakarą klausant senelės pasakos...
Šiltą žodį šventės pabaigoje tarė renginio svečiai. Mokyklos direktorė I. Skurdelienė lygino paveikslo ir poetinio žodžio grožį – kurį gi pastebėti ir suprasti lengviau? Pavaduotoja G. Švėgždė prisiminė L. Kernagio dainą S. Gedos eilėmis „Vaikai po lelijom“, matematikos mokytoja L. Bagužienė mintimis grįžo į matematinių eilių kūrimo pamoką ir paminėjo posakį: „matematika – tai ne eilėraštis: poezija daug sudėtingesnis dalykas“.
Poezija atranda žmogiško gyvenimo grožį... Pajutę šių prancūzų poeto Pascalio Riou minčių tiesą išsinešėme dalelę skaitytų eilių grožio į gyvenimus...
Lietuvių k. mokytoja L. Lenčiauskienė
