Kovo 21 d. turėjau džiaugsmą pristatyti mūsų mokyklos patirtį ne tik Lietuvos švietimo bendruomenei, bet ir užsienio lietuviams, kurie ugdo mūsų mažuosius piliečius Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, JAV, Vokietijoje. Nacionalinis švietimo lyderystės forumas sukviečia švietimo entuziastus, lyderius, profesionalus ir nuoširdžiai tikinčius mėgėjus.
Jaučiau didelį įpareigojimą. Su aštuntokais aptariame, kas labai svarbu - vadinti vaiką vardu, leisti pasireikšti ten, kur vaikui norisi. Tuomet jautiesi pripažintas. Svarbu. Sutinku ir pasižymiu užrašuose. O tada paprašau Ainos, kad apibūdintų mokyklą, kurioje gera mokytis. Aina ypatinga. Ji - Saulės vaikas, todėl su ja bendraujant būna šviesu. Ji daug šypsosi. Aina susikaupusi užrašo savo pastebėjimus apie mokyklą, mes sutariame, jog ji leis panaudoti savo užrašus mano pranešime. Ir užrašo vardą ir pavardę. Pavardę! Ir jaučiasi labai svarbi. Nes tokia ir yra. Kaip tai perduoti kolegoms, kai pati nepastebėjau, kaip greitai keičiasi ypatingas žmogus.
Penktasis forumas „Nuo mokyklos visiems prie mokyklos kiekvienam“ . Tema, kuria mokykla kvėpuoja pastaruosius dešimt metų intensyviai. Ar tikrai esame šioje srityje profesionalai, jog galime kalbėti kitiems? Tikrai ne. Tik žinau, kad didžioji dauguma bendruomenės tiki idėja, mato prasmę, kai mokykla yra visuomenės atspindys – su įvairiais žmonėmis, poreikiais, gebėjimais. Tada augame kartu – mokome atpažinti, pripažinti, susitarti, padėti augti. Su visomis žmonėms būdingomis emocijomis, su nežinojimu , KAIP, bet reikiamybe veikti ČIA ir DABAR. Ir iš to išplaukiančia sėkme arba pamoka.
„Pažinti kiekvieną vaiką“- tokio pavadinimo grupės darbą moderavau antroje forumo dalyje. Grupėje – margas pasaulis. Istorija keičia istoriją. O išvados pačios prašėsi užrašomos – jei vaikų sielų ir patirčių gausoje norime nepaklysti – svarbiausia sąlyga – tikėti tuo, ką darai, mylėti žmogų ir viduj kaskart pasitikslinti „Ar aš tikrai dirbu tai, ką noriu“ Jei taip – pirmyn. Vertybinis profesijos pagrindas padeda sudėlioti ir teisines ar švietimo politikos vingrybių paliktas spragas. Susidoroti su kaskart vis nauju iššūkiu.
O ką daryti, kai išsisemi. Kai blogos emocijos nugali ir sustiprinti tikėjimo nepavyksta? Ieškoti – bendraminčių, dalintis ir rūpesčiais ir idėjomis.
Mokyklos direktorė Ina Skurdelienė
